KOMENTARAS

Kaip pasiekti, kad gabiausi protai dirbtų valstybei?

Lietuva turi vieną neišnaudotą resursą, kurio svarba šiandien kaip niekad didelė – tai savas intelektinis kapitalas. Mūsų universitetuose, ypač ekonomikos, vadybos, teisės ir technologijų fakultetuose, dirba tikrai stiprūs žmonės. Mūsų doktorantai konkuruoja tarptautiniu lygiu. Mūsų absolventai sėkmingai dirba Vakarų universitetuose, tarptautinėse organizacijose, didžiosiose technologijų ir konsultacijų bendrovėse. Tačiau pažvelgus, kiek šio potencialo realiai panaudojama Lietuvos valstybės reikmėms, atsiranda priežastis sunerimti.

KOMENTARAS

Dirbtinis intelektas, kapitalo koncentracija ir Europos atsilikimo dilema

Ekonominis prognozavimas šiandien primena meteorologiją – formuluoji tendencijas, o jos greitai keičiasi. Kalbėdamas su kolegomis iš Lietuvos ir kitų šalių centrinių bankų, tarp jų ir iš Suomijos centrinio banko, matau bendrą tendenciją: tradiciniai modeliai vis sunkiau atlaiko greitai besikeičiančios realybės spaudimą. Geopolitinis neapibrėžtumas – JAV, Izraelio ir Irano konfliktas, įtampa kitose pasaulio dalyse – susijungia su technologiniu lūžiu, kurio tempas primena revoliuciją. Todėl šiandienos prognozes reikia skaityti kaip scenarijus, o ne faktus.

KOMENTARAS

Pigūs siuntiniai ir brangios pasekmės

Pigūs siuntiniai turi savo kainą – tik ji paslėpta. E. komercija ir „vape“ šešėlis šiandien kuria nematomą mokestį sąžiningam verslui ir valstybės biudžetui. Šiandien Lietuvoje konkurencija vis dažniau vyksta ne tarp dviejų parduotuvių vitrinų, o tarp vitrinos ir telefono ekrano. Vienoje pusėje – verslas, kuris moka už atitiktį reikalavimams, ženklinimą, mokesčius ir prisiima riziką. Kitoje – „pigiau, greičiau, atsiųsime siuntiniu“.

KOMENTARAS

Karo Artimuosiuose Rytuose poveikis kuro kainoms, infliacijai ir biudžetui

Karas Artimuosiuose Rytuose daugeliui lietuvių vis dar atrodo tolimas — lyg dar vienas degantis horizontas, matomas tik televizoriaus ekrane. Tačiau ekonomikoje atstumai yra gerokai mažesni. 2026 m. kovo pradžioje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui konfliktas iš regioninio saugumo temos virto grėsme pasaulinei prekybai. Iranui grasinant tęsti naftos blokadą, dėmesys krypsta į Hormuzo sąsiaurį — vietą, per kurią įprastai juda apie penktadalis pasaulio naftos tiekimo. Kai pradeda virpėti šis mazgas, virpa ne tik Artimieji Rytai — virpa ir Lietuvos kainų lūkesčiai.

KOMENTARAS

DI 2026 m. – ką daryti, kad nebūtume nustumti į technologinę periferiją

Ryte, kai visi dar tik ruošiamės eilinei darbo dienai, dirbtinis intelektas (DI) dažniausiai jau darbuojasi pilnu pajėgumu tyliai ir nepastebimai. Iš pirmo žvilgsnio jis nesiūlo revoliucijos – jis mums teikia atsakymų juodraščius, suklasifikuoja užklausą, sudėlioja prioritetus, suranda panašų atvejį internete, sutaupo kelias minutes. Iš šių minučių susideda valandos, iš valandų – sąnaudos, o iš sąnaudų – konkurencingumas. Ir čia slypi pagrindinė šios technologijos tiesa: mikro lygmenyje DI jau yra tylus produktyvumo variklis, bet makro statistikoje to dar nematome.

KOMENTARAS

Milijardas iš pensijų – į prekybos centrus: trumpa euforija, už kurią mokėsime ateityje

Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje įsigaliosianti antrosios pakopos pensijų reforma gali tapti vienu reikšmingiausių ekonomikos įvykių per pastaruosius metus. Oficialiai ji pristatoma kaip galimybė suteikti žmonėms daugiau laisvės tvarkant savo santaupas, tačiau platesniame kontekste tai atrodo ir kaip netiesioginis fiskalinės politikos manevras – būdas trumpam suaktyvinti vidaus vartojimą, kai ekonomikos išorinis variklis, eksportas, ima strigti.

KOMENTARAS

Kas lemtų staigų būsto kainų kritimą?

2026 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje įsigalios sprendimas, kuriuo pradinio įnašo reikalavimas perkant pirmąjį būstą mažinamas iki 10 proc. (vietoje anksčiau taikytų 15 proc.). Kartu įvedama pajamų ir įmokos santykio riba – mėnesio įmoka turės neviršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. Šių pokyčių tikslas – palengvinti jaunų šeimų ir pirmą būstą siekiančių įsigyti asmenų galimybes tapti savininkais, kartu išlaikant finansinį stabilumą. Prognozuojama, kad toks sprendimas turės reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai, būsto kainoms, skolinimosi ir nuomos tendencijoms, todėl verta panagrinėti galimus privalumus ir rizikas.

KOMENTARAS

Vienodo ES tabako akcizo idėja: sveikatos pergalė ar grėsmė Lietuvai?

Europos Sąjungoje bręsta diskusija dėl radikalios tabako akcizų politikos pertvarkos. Svarstoma peržiūrėti Tabako akcizų direktyvą taip, kad Europos Komisija galėtų nustatyti vienodą minimalų tabako gaminių akcizo tarifą visoms valstybėms narėms, o dalį surinktų pajamų tiesiogiai pervesti į ES biudžetą.

KOMENTARAS

Prancūziškas eksperimentas gali paskandinti ES tabako kontrabandoje – kokios alternatyvos?

Europos Komisijai ruošiantis svarstyti naują tabako direktyvą, kuria būtų harmonizuojami tabako akcizai visoje ES, direktyvą remianti Prancūzija susiduria su itin

KOMENTARAS

Kai korupcija traukiasi, mažėja ilgos paslaugų eilės

Ekonomisto akimis korupcija iškreipia racionalius ekonominius sprendimus ir sujaukia efektyvų resursų paskirstymą. Tai reiškinys, kai viešąją galią turintys subjektai siekia asmeninės ar grupinės naudos mainais už sprendimus, prieštaraujančius visuomenės ekonominiam efektyvumui ir gerovei.

KOMENTARAS

Kaip užtikrinti nacionalinį saugumą, jei visuomenė emociškai nutolusi nuo valstybės?

Visuomenės socialinis susiskaldymas ir emocinis nutolimas nuo valstybės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl kyla klausimas, ar karinė galia gali užtikrinti valstybės saugumą, jei visuomenė jaučiasi atskirta, neįtraukta ir nepasitikinti savo valstybe?

KOMENTARAS

Ką daryti, kad akademikai dirbtų Lietuvai, o ne tik prestižiniams žurnalams?

Geopolitinis pasaulio žemėlapis keičiasi: karas Ukrainoje, augančios hibridinės grėsmės, neslopstantis populizmas ir didėjantis nepasitikėjimas demokratinėmis institucijomis. Tokioje situacijoje Lietuvai reikalingas ne tik fizinis saugumas ar politinė vienybė, bet ir stiprus intelektinis pagrindas sprendimų priėmimui. Tačiau ar jį turime?

KOMENTARAS

Kelią skinasi Regionų ministerija – ar tikrai padės regionams?

Lietuvoje jau kurį laiką svarstoma įsteigti naują centrinio lygmens valdžios instituciją – Regionų ministeriją. Ši iniciatyva esą galėtų tapti įrankiu, padedančiu stiprinti regioninę politiką, gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir koordinuoti skirtingų sektorių veiksmus vietos lygmeniu. Tačiau kritikų balsai perspėja apie galimą biurokratijos augimą ir neaiškų tikėtiną efektą. Tad kokie yra pagrindiniai argumentai „už“ ir „prieš“ bei kokios praktinės sąlygos turėtų būti įgyvendintos, kad šis sumanymas nenuviltų?

KOMENTARAS

Alternatyvūs biudžeto pajamų šaltiniai ir elgseną keičiantys mokesčiai: pamokos Lietuvai

Lietuvoje aktyviai diskutuojama, kaip papildyti biudžetą, nevarginant darbo pajamų ir įmonių pelno mokesčiais. Daugelis šalių pastaraisiais dešimtmečiais diversifikavo mokesčių bazę ir skyrė daugiau dėmesio nekilnojamojo turto, vartojimo bei aplinkosauginiams mokesčiams. Ypač akcentuojami elgseną koreguojantys mokesčiai, kurie ne tik papildo iždą, bet ir skatina visuomenei naudingus įpročius – sveikesnį gyvenimo būdą ir tvaresnį vartojimą.